Manto Gaučiaus rašiniui – II vieta

         „Įsivaizduok, kad esi naujojo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėjas (-a). Kokią pasaulinę problemą patartum jam spręsti pirmiausia ir kaip?“ – tokia šiemet buvo Tarptautinio epistolinio rašinio konkurso, vykstančio pasaulyje jau 46-ąjį kartą, tema. Konkurso tikslai – „ugdyti jaunų žmonių kūrybiškumą, gebėjimą tiksliai ir taikliai reikšti mintis“, „sudaryti prielaidas draugiškiems ryšiams tarp šalių“. Mokiniai buvo raginami „išdėstyti savo požiūrį į iššūkius, su kuriais globaliu mastu susiduria šiandieninė demokratija, žmogaus teisės ir saugumas“, pateikti savo pasiūlymus, ką reikėtų keisti dabartiniame pasaulyje.

        Šiame konkurse kviečiami dalyvauti mokiniai iki 15 metų. Pirmasis etapas vyksta mokyklose, antrasis – miestuose, rajonuose, trečiasis – respublikoje: iš Vilniaus į pasaulinį konkursą iškeliauja tik vienas autoritetingos komisijos išrinktas ir į prancūzų kalbą išverstas rašinys.

         Šventosios pagrindinėje mokykloje sudėtingą šiuometinę temą nagrinėti ir rašyti laišką ryžosi tik keturi septintokai: Motiejus Dagilis, Elėja Vilkauskaitė, Mantas Litvinas ir Mantas Gaučius. Kadangi rašinyje turi būti ne mažiau kaip 500 žodžių, iš keturių rašančių netrukus liko tik vienas Mantas Gaučius, kantriai iki galo atlikęs rašinio pildymo bei redagavimo darbus.

         Manto laiškas buvo pristatytas į II konkurso turą Palangoje, ir čia vertinimo komisija (mokyt. Aušra Šeštokienė, Loreta Kulienė, Nijolė Šauklienė) jam skyrė antrąją vietą. Siūlome paskaityti, kokią problemą savo laiške gvildena Mantas Gaučius.

_________________________________ 

Mantas Gaučius, 7 kl.,

Nijolė Šauklienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

2017-01-04

Šventoji

Gerbiamas Jungtinių Tautų generalinis Sekretoriau,

         mąstant apie tokias pasaulio bėdas kaip karai, skurdas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas, rasizmas, terorizmas, noras bet kokia kaina ir būdais pralobti, galima daryti išvadą: pasaulyje daug blogio. Vaikai – pasaulio ateitis, todėl visi trokštame, kad jie užaugtų geri. Šiame laiške išaiškinsiu, kokį poveikį vaikams, o tuo pačiu – žmonijos ateičiai – daro neprotingas, menkai kontroliuojamas vaikų naudojimasis televizija ir internetu, tiksliau – jų amžiui netinkamais filmais bei kompiuteriniais žaidimais. Manau, kad tai viena iš pasaulinių problemų, kurią turime ir tikrai galime išspręsti.

         Kaip šiuolaikiniai vaikai leidžia laisvalaikį? Dauguma jų sėdi arba prie televizoriaus, kuris namuose dažnai įjungtas ištisą dieną, arba prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų ekranų. TNS Gallup duomenimis, Lietuvoje apie 50 % vaikų iki keturiolikos metų prie TV ekranų kasdien praleidžia apie 3 valandas. JAV mokslininkai ištyrė, kad 90 % šešiamečių kasdien žiūri TV ar žaidžia kompiuteriu vidutiniškai 2, o mokiniai nuo aštuonerių iki aštuoniolikos metų - apie 4 valandas. Didžiosios Britanijos mokslininkai išaiškino, kad paaugliai, žiūrintys televizorių daugiau kaip 4 val. per dieną, linkę nusikalsti, vartoti alkoholį ir narkotikus, atsiriboti nuo visuomenės labiau nei kiti jų bendraamžiai.

         Berniukams įdomiausia žiūrėti veiksmo, detektyvinius, karinius, siaubo siužetus: čia daugybė žiaurių epizodų. Jau visi pripratę prie žodžio „žmogžudystė“: jis kartojamas daugelyje filmų pavadinimų, o serialai „Midsomerio žmogžudystės“, „Šetlando žmogžudystės“ Lietuvoje, pavyzdžiui, rodomi ištisus metus. Kupini žiaurumo, smurto, prievartos yra paauglių mėgstami „Weeds“, „Breaking Bad“ filmai. Žiauriausius filmų epizodus – žmonių žudymą, kraują, prievartą – ypač mėgstama rodyti nuolat kartojamose reklamose, kurių, kaip paskaičiavo mokslininkai, vaikui per metus tenka pamatyti apie 20 000. Ištirta, kad per metus vaikas ekranuose mato apie 800 žmogžudysčių, o kol sulaukia pilnametystės, žiaurios prievartos vaizdus yra stebėjęs net 200 000 kartų. Mokslininkai teigia, kad žiūrint žiaurumus vaiko psichikoje gali užsifiksuoti vadinamoji „smurto reakcija“, kurios rezultatas - smurtinio elgesio mėgdžiojimas. Vaikai, dalyvavę smurtiniuose nusikaltimuose, pavyzdžiui, visus sukrėtusiose žudynėse Amerikos mokykloje, teisinasi tuo, kad visa tai buvo matę filmuose.

         Švedų psichologė I. Seneson, ilgą laiką stebėjusi 200 vaikų nuo 6 iki 16 metų amžiaus, rašo, kad vaikai, įpratę žiūrėti siaubo filmus, detektyvus, yra agresyvesni negu jų bendraamžiai: jie konfliktuoja su tėvais, mokytojais, linkę tyčiotis, nebemoka užjausti, yra nuolat kupini pykčio, neapykantos. Tokie vaikai nebemoka mylėti ne tik kitų, bet ir patys savęs.

       Gerb. Sekretoriau, apibendrindamas grįžtu prie teiginio, kad, apmąsčius vaikystę žalojančius, neteisingą supratimą apie gyvenimą formuojančius dalykus, susijusius su neprotingu, nekontroliuojamu naudojimusi informacinėmis technologijomis, galima pakartoti pradžioje sakytą teiginį: kokie iš vaikų užaugs žmonės, tokia bus ir pasaulio ateitis. Todėl siūlau imtis šios problemos sprendimo toliau išvardintais būdais. Pirmas jų – „apvalyti“ televizijos laidas nuo begalės protą bukinančių reklamų, uždrausti tokias, kuriomis propaguojami žmogaus orumą žeminantys, žiaurumą skatinantys dalykai. Antras: rūpintis, kad vaikams nebūtų prieinami jų amžiui netinkami filmai ir kompiuteriniai žaidimai, nes dabartinė kodavimo sistema neveiksminga, o prekyboje konsolėmis, vaikantis pelno, nėra tvarkos. Trečias būdas - siekti, kad tėvai atsakingai žiūrėtų į tai, kiek laiko jų vaikai praleidžia prie kompiuterių ar televizorių ekranų ir kokią informaciją iš ten gauna.

         Kad šie mano siūlymai būtų įvykdyti, būtina surengti geriausių įvairių šalių informacinių – kompiuterinių technologijų specialistų pasitarimą ir visoms šalims susivienyti į bendrą šiam tikslui skirtą projektą „Apsaugokim vaikus“. Manau, kad bendromis jėgomis bus sukurtos patikimesnės, negu dabartinės, kompiuterinių prekių pardavimo bei kodavimo sistemos, saugančios vaikus nuo jų amžiui netinkamų filmų, žaidimų, reklamų bei kitų internetinių prieigų, taip pat padedančios tėvams riboti vaikų laisvalaikio leidimo priešais ekranus laiką.

         Gerb. Sekretoriau, esu įsitikinęs, kad jeigu nebus sprendžiama ši mano išdėstyta problema, žiaurumo, abejingumo kito žmogaus skausmui pasaulyje vis daugės. Rūpinkimės vaikais: kokie iš jų užaugs žmonės, toks bus ir pasaulis.

     Pagarbiai

Jūsų patarėjas Mantas Gaučius

_________________________________________________________________________________ 

http://www.palangostiltas.lt/palangos+pulsas

Vakarinė Palanga. -2017-Nr.6, P.6