Pagerbėme Joną Basanavičių

         Jonas Basanavičius - XIX a. pabaigos tautinio atgimimo pradininkas, laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių valstybės nepriklausomybės siekėjų, gydytojas, tautosakininkas, antropologas, publicistas, visuomenės ir kultūros veikėjas, lietuvių tautos patriarchas. Gimė 1851 metais lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Lietuvai sunkiais spaudos draudimo metais gyvendamas Bulgarijoje, sunkiai dirbdamas ligoninėje, jis rūpinosi, kad būtų užrašinėjamos lietuvių liaudies pasakos, sakmės, dainos ir kitas žodinis paveldas. Iš surinktos tautosakinės medžiagos sudarinėjo rinkinius, ieškojo leidėjų ir publikavo. Taip šie vertingi dvasinės kultūros lobiai pasiekė ir mūsų laikus: J Basanavičiaus tautosakos knygynėlis įtrauktas  į mokinių privalomojo skaitymo sąrašus.

         Lapkričio paskutiniąją savaitę į V- X kl. lietuvių kalbos pamokas (mokyt. V. Šarkienė, N. Šauklienė) buvo integruotas Jono Basanavičiaus 165-ųjų gimimo metinių minėjimas. Mokiniai buvo supažindinti su lietuvių k. kabinete parengta ekspozicija, atspindinčia Lietuvos patriarcho biografiją, kultūrinę, mokslinę, politinę veiklą. Bibliotekininkė Z. Klapatauskienė skaitykloje eksponavo J. Basanavičiaus sudarytus tautosakos rinkinius.

        Pamokose buvo rasta laiko virtualiu būdu apsilankyti J. Basanavičiaus tėviškėje, muziejuje, susipažinti su kita gausia vaizdo medžiaga. Devintokai, išsamiau išnagrinėję temą„Basanavičius ir piliakalniai“, rašė rašinį. Žemesniųjų klasių mokiniai jaukioje bibliotekos aplinkoje kolektyviai skaitė J, Basanavičiaus užrašytas lietuvių liaudies pasakas, sakmes, aštuntokai išmoko  liaudies dainą „Augo girelėj žalia liepelė“.