Europos paveldo dienos: Šventuoju pajūrio žiedu
Europos paveldo dienas (EDP) Europos tarybos iniciatyva imta rengti nuo 1991 metų. Tikslas - supažindinti su savo šalies bei kitų Europos šalių kultūra, istorija, kultūros paveldu. EDP renginius Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, taip pat miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. 2016 m. Europos paveldo dienų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“.
Rengiant Europos paveldo dienas Šventojoje, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistės Kristinos Litvinienės iniciatyva buvo sudaryta Šventosios seniūnijos bendruomenės grupė, vykdžiusi kultūrinės pažintinės dienos „Šventuoju pajūrio žiedu“ organizavimo darbus. Rugsėjo 16 d. Šventosios pagrindinės mokyklos kieme susirinko apie 120 renginio dalyvių: prie gausaus I–X kl. mokinių, mokytojų, mokyklos darbuotojų būrio prisijungė miestelio gyventojai, svečiai. Žygio metu buvo numatyta aplankyti keturias šventas vietas: Šventosios katalikų bažnyčią, senovinę pajūrio bažnyčių vietą prie Žemaičių alkos, atokiai nuo miestelio privačioje sodyboje esančią Stella Maris koplyčią ir Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią. Prieš žygį buvo galima susipažinti su mokykloje eksponuojama Šventosios mokinių bei Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą lankančių šventojiškių vaikų paroda „Mūsų kultūros paveldo objektai“.
Pirmasis objektas buvo miestelio centrą puošianti moderni katalikiška Švč. Mergelės Marijos – Jūrų Žvaigždės bažnyčia: į ją renginio dalyviai atkeliavo gražia neseniai įrengta kun. A. Valiuškos vardo alėja. Visiems radus vietą patogiuose klauptuose, buvęs Šventosios parapijos klebonas Vidmantas Gricius, bažnyčios statymo darbais rūpinęsis net 26-erius metus, išsamiai papasakojo jos istoriją, supažindino su architektūriniais statinio savitumais, paaiškino altorių puošiančios iškilaus menininko Juozo Vosyliaus freskos metaforiškas prasmes. Klausytojai sužinojo, kad tokio pavadinimo bažnyčia – vienintelė Lietuvoje, kad tai aukščiausias miestelio statinys. Buvo atsakyta į užduodamus klausimus: kodėl altoriaus Marija tamsiaodė, ką reiškia spindinti raudona švieselė, kodėl bažnyčios sienose keturi kryžiai... Pasak klebono, šios bažnyčios statyba įrodė, kad yra labai daug gerų žmonių: kas negalėjo paremti pinigais, parėmė gerais žodžiais. Priminęs, kad bažnyčia dar neturi varpų, vargonų, klebonas pasiguodė išmintinga patarle: ,,Džiaukis tuo, ką turi, o ne verk dėl to, ko neturi“, ir pakvietė pasigėrėti bažnyčios erdvėmis iš aukštų balkonų.
Iš katalikų bažnyčios gausus būrys pajūriu traukė į buvusio senovinio Livonijos laikų miestelio Elijos šventą vietą, kurią dabar žymi ant kopos įrengta Žemaičių alka. Susėdus ant suolelių, akmenų ar žolyno, įdomu buvo klausytis Šventosios archeologo Mikelio Balčiaus pasakojimo apie Elijos bažnyčias, apie pirmuosius pastorius ir pustrečio metro gylyje po smėliu rastas jų namo liekanas, apie pusiau pagoniškus tų laikų tikėjimo papročius (aukodavę gintarą bei kitas jūros gėrybes), apie audros jūron nuplukdytą bažnyčią (žvejai dar ilgai regėdavę ją po vandeniu ir, pasak legendos, net girdėdavę skambant varpus); apie audros nuneštą ir Būtingėje numestą kitos bažnytėlės stogą – kaip ženklą naujai bažnyčios vietai...
Į trečiąjį objektą – 1824 m. statytą Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią - teko keliauti dar apie pusketvirto kilometro, užtat pavargusių žygeivių čia laukė vaišės: ant baltomis staltiesėmis dengtų stalų puikavosi obuoliai, galėjai atsigaivinti šaltais gėrimais ar garuojančia arbata, paskanauti gardžių sausainių. Liuteroniškai kuklioje, santūrios puošybos bažnyčioje skambėjo vargonų muzika, švietė senoviniai sietynai. Su net 440 metų siekiančia šios bažnyčios istorija supažindino parapijos pirmininkas Edvardas Brigmanas. Visus itin sudomino bažnyčios viduryje kabantis mėlynai baltas burinis laivas. Tai skulptoriaus Petro Barono didelio triūso – senovinės laivininkystės studijų - dėka atkurta senovinė relikvija, prie kurios priesaiką duodavę Šventojoje buvusios jūreivystės mokyklos kursantai. Šventoriuje buvo galima susipažinti su dar vienu šio menininko darbu – iš penkialapės rožės (evangelikų simbolio) kylančiu stilizuotu ąžuoliniu kryžiumi, simbolizuojančiu, pasak autoriaus, „keturias jau išnykusias kuršių bažnyčias, kurias savo šventoriuje priglaudžia dabartinė“. Svečiai galėjo susipažinti ir su bažnyčios aplinkoje eksponuojamais dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ darbais, su įspūdinga dail. Audronės Bukauskienės parengtų burių pavidalo stendų „Šventosios giminės“ ekspozicija: čia daug kas rado ne tik pažįstamų pavardžių, bet ir veidų. Visiems pageidaujantiems buvo padovanoti spalvoti bukletai „Būtingės parapijos istorija“, „Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia“.
Šventosios paupiais traukdami link miestelio, žygeiviai rado ir ketvirtąjį objektą – tarp Paupio gatvės medžių slypinčioje gražioje Kaunų sodyboje stovinčią medinę Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės (lot.- Stella Maris) koplyčią. Šis medinis unikalaus grožio statinys dar vadinamas senąja Šventosios katalikų bažnyčia. 1931 m. prelato dr. Jurgio Galdiko ir jo brolio Valentino iniciatyva ir lėšomis ji buvo pastatyta per tris mėnesius. Koplyčios puošmena – dailininko Bronislovo Šaliamoro nutapytas Šv. Marijos altoriaus paveikslas. Varpinės bokštelyje – net 3 varpai. Pasakojama, kad bažnyčios statybą stengėsi kaip galėdami paremti ir per didžiąją 1930 m. audrą jūroje išlikę gyvi Šventosios žvejai. Sodybą paveldėjusios Aldonos Lengvinienės – Kaunaitės žodžiais, bažnytėlė nėra užmiršta: čia kiekvieną rugsėjį aktyviai lankosi Kretingos Pranciškonų gimnazijos auklėtiniai, užsuka skautai.
Kupina įspūdžių netradicinio ugdymo diena, įsijungiant į EPD renginį „Šventuoju pajūrio žiedu“, Šventosios pagrindinės mokyklos mokiniams - tartum keturios neužmirštamos, įspūdžiais turtingos savo krašto pažinimo pamokos. Vaikus itin motyvavo tai, kad drauge su jais keliavo ir būrys suaugusiųjų. Direktorė Valda Šarkienė pasirūpino, kad mažieji dalyviai dalį kelionės būtų pavėžėti mokyklos autobusu, pamaitinti.
Džiugu, kad drauge su miestelio bendruomenės nariais Šventosios istorija aktyviai domėjosi pedagogai, atvykę į pajūrį iš Raseinių, taip pat Palangoje poilsiaujanti „Lietuvos ryto“ kalbos redaktorė Živilė Kaniušienė. Pasak svečių, jie laimingi, galėdami dalyvauti Europos paveldo dienų renginyje, nes miestuose norinčių tiek daug, kad pasiseka tik spėjusiems anksčiau užsiregistruoti.
Nijolė Šauklienė, Šventosios pagrindinės mokyklos mokytoja
____________________
Pamokų laikas
Projektai
